Keičiantis klimatui ekspertai pataria atkreipti dėmesį į būsto šildymo įpročius

0
51

Milžiniška kaitra pleškinančių radiatorių era juda į pabaigą? Energetikos ekspertai pažymi, kad klimatui šylant derėtų keisti ir požiūrį į patalpų šildymą bei vėsinimą. Modernios ir energijos nešvaistančios technologijos ne tik efektyviau naudoja energijos išteklius, bet ir yra tinkamesnės permainas patiriančiam Lietuvos klimatui.

Raktinis žodis – efektyvumas

Šildymo sezonas jau visai čia pat. Tradiciškai jis prasideda maždaug spalio viduryje. Jo pradžia šiemet turėtų sutapti ir su paraiškų dėl kompensacijų taršių šilumos katilų pakeitimui priėmimo startu. Energetikos ministerija jau yra įsipareigojusi joms skirti 90 mln. Eur iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Paramos priemonę administruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Iliustracinė nuotrauka.

Ekspertai tokias skatinimo priemones sveikina. Žmonijai siekiant mažinti savo įtaką klimato kaitai kertiniu žodžiu tampa efektyvumas. Kaip sako Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Martynas Nagevičius, šildymo technologijų perspektyvumą reikėtų vertinti žvelgiant būtent per šią prizmę.

„Lietuvoje vis dar vyrauja senos, sovietinės statybos namai, kurie iššvaisto milžiniškus energijos kiekius. Tokie pastatai suvartoja trigubai daugiau energijos nei galėtų ir turėtų. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl turime kalbėti apie efektyvumą, ir kokį jį pasiekia viena ar kita technologija“, – aiškina jis.


Statybų.INFO – Kad šildymas negadintų nuotaikos


 

Anot eksperto, centralizuotas šilumos tiekimas yra pakankamai neblogas šildymo būdas. Ypač turint omenyje, kad čia ima dominuoti biokuras. Tačiau tai – tik pusė visų namų ūkių. Individualiuose namuose tebenaudojama daug gamtinių dujų, anglių, malkų. Tokius katilus, anot pašnekovo, būtina keisti. Tuo labiau, kad jiems esama pažangesnių alternatyvų.

„Tarkime, tai tie patys šilumos siurbliai. Jų daugėja pakankamai sparčiai. Gal kiek labiau komplikuoti buvo paskutinieji metai, per kuriuos pašoko elektros kainos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad geras siurblys iš vienos kilovatvalandės elektros energijos pagamina tris ar daugiau (priklauso nuo modelio) kilovatvalandes šilumos energijos. Tai padaro jį ypatingai perspektyviu šildymo būdu“, – teigia jis.

Perka kompensaciją, o ne tinkamą įrenginį

Kaip sako „Panasonic Heating & Cooling Solutions“ pardavimų atstovė Baltijos šalims Ramūnė Budrikienė,šilumos siurblių technologija nuolat tobulėja. Tačiau kuo daugiau pasirinkimo variantų, tuo daugiau ir galimybių paklysti. Juolab, kad dalis gyventojų yra susidarę išankstinę nuomonę apie tam tikrą produktą arba sprendimą priima nepasikonsultavę su specialistu, kuris padėtų išsirinkti optimalų įrenginį.

„Svarbiausia – tinkamai parinkti siurblį, o ne įrenginėti jį aklai. Būtent tinkamas įrenginio parinkimas ir montavimas yra komforto garantas. Kai atsiranda galimybė gauti kompensaciją tvaresniam įrenginiui įsigyti, gyventojai neretai skaičiuoja, su kokiu įrenginiu gaus didžiausią kompensaciją. Tačiau kompensacijos dydis nešildys žiemą, jei bus pasirinktas nepakankamo galingumo šilumos siurblys. Reikia nepamiršti, kad krentant lauko temperatūrai šilumos siurbliai praranda dalį efektyvumo. Todėl reikia tinkamai įsivertinti, kokios patalpos bus šildomos ir atitinkamai pasirinkti tokį įrenginį, kuris gebėtų užtikrinti komfortabilią temperatūrą viduje, nepriklausomai nuo to, kokia ji tuo metu yra lauke”, – pasakoja ji.

Ji taip pat pažymi, kad jau yra technologinių sprendimų, kurie leidžia įrenginiui maksimaliu režimu dirbti ir esant itin žemai temperatūrai. Standartiniai šilumos siurbliai gali efektyviai dirbti iki tam tikros minusinės temperatūros, pavyzdžiui, –18 ar –20, o kartais ir iki –25 laipsnių. Vieni šilumos siurbliai tą pasiekia nenaudodami pagalbinio elektrinio kaitinimo elemento, kiti – naudodami. Tačiau svarbu, kad krentant lauko temperatūrai standartiniai šilumos siurbliai praranda dalį savo vardinės galios.

„Tarkime, 6,5 kW šilumos siurblio be pagalbinio elektrinio kaitinimo elemento, esant lauke –20 laipsnių temperatūrai, galia sumažės iki 3,5 kW. Tačiau esama išskirtinių modelių, tokių kaip „Aquarea“ T-CAP. Šios serijos šilumos siurbliai savo vardinę galią išlaiko net iki –20, o efektyviai veikia iki –28. Toks šilumos siurblys, net esant itin žemai temperatūrai, suvartos mažiau energijos, lyginant su standartiniu šilumos siurbliu“, – dėsto R. Budrikienė.

Įprasti šildymo būdai neapsimokės

M. Nagevičius primena, kad Europos Sąjunga kryptingi siekia skatinti gyventojus atsisakyti gamtinių dujų. Jos bus vis labiau apmokestinamos, tad jomis šildytis visiškai nebeapsimokės. Atsisakyti iškastinio kuro būtina ir dėl klimato kaitos. Klausimas paprastas: kuo jį pakeisime?

„Vienas iš sprendimų, kurį, manau, matysime vis dažniau, yra žematemperatūrinis šildymas. Šilumos siurblio efektyvumas tokiu būdu dar labiau išauga. Tokia technologija veikia namus įrengiant taip, kad juos efektyviai šildyti būtų galima net ir su pakankamai žemos temperatūros vandeniu. Tam visų pirma naudojamos šildomos grindys ar kiti didelių patalpų šildymo sprendimai“, – pasakoja jis.

Tokiu atveju šilumos siurblys tampa didesnės energinės sistemos, kurią sudaro jos generavimo ir saugojimo sprendimai, dalimi. Tobulai veikianti sistema turėtų gebėti efektyviai generuoti energiją, o tada ją efektyviai panaudoti. Puikiu pavyzdžiu galėtų būti namas su saulės elektrine (fotovoltiniais moduliais), šilumos siurbliu ir oro kondicionieriumi.

„Tokioje sistemoje pagaminta energija naudojama šilumos siurblio ar oro kondicionieriaus maitinimui, o jos perteklius atiduodamas pasaugoti į elektros tinklus arba kaupiamas saulės baterijose, jeigu savininkas tokias turi, ir vėliau pagal poreikį naudojamas šildymui, vėsinimui ar kitiems buities poreikiams. Beje, esant mažesniam šildymo poreikiui oro kondicionierius su šia užduotimi susitvarko be jokių problemų, o vasarą tampa iš viso nepakeičiamas. Klimatui keičiantis daugėja tropinio karščio bangų, tad vėsinimo poreikis tik aktualės“, – teigia R. Budrikienė.

Apie „Panasonic“ grupę:

1918 m. įkurta „Panasonic“ grupė šiandien yra pasaulinė lyderė, kurianti novatoriškas technologijas ir įvairius sprendimus buitinės elektronikos, būsto, automobilių pramonės, ryšių, energetikos ir pramonės sektoriams visame pasaulyje. 2022 m. balandžio 1 d. „Panasonic“ grupė perėjo prie valdančiosios bendrovės sistemos, kurioje „Panasonic Holdings Corporation“ yra kontroliuojančioji bendrovė, po kurios skėčiu veikia 8 bendrovės. Grupė pranešė, kad 2023 m. kovo 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais jos konsoliduota grynoji pardavimo apyvarta siekė 8 378,9 mlrd. jenų (apie 59,4 mlrd. eurų). 

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here