Šiuo metu buriavimas Lietuvoje išgyvena didžiulį pakilimą. Tačiau buriavimą kaip sportą ir pramogą gaubiantys mitai daugelį sulaiko nuo seniai knibždančių svajonių išpildymo. „Tai per ilgus metus įsivyravusios klaidingos visuomenės nuostatos, kurios buriavimą vaizduoja kaip labai brangų užsiėmimą ar net gyvybei pavojingą sportą. Visi šie mitai yra kilę iš gilios praeities, o dabar situacija visai kitokia“, – įžvalgomis dalijasi buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis. Jis išskiria keletą pagrindinių buriavimo mitų, kurie per ilgus metus yra nusistovėję lietuvių sąmonėje.
Mitas nr. 1: jachtos – tik turtuoliams
„Praeityje buriavimas buvo prabangos sportas, tačiau dabar – prieinamas užsiėmimas visiems, gaunantiems vidutines pajamas. Lietuviai labai mėgsta tenisą. Bet ar žinojote, kad buriavimas yra pigesnis nei lauko tenisas? Buriavimas tampa brangus, kai pasieki tam tikrą sportinį profesionalumo lygį bei tada, kai nori įsigyti prabangią jachtą ir ja apiplaukti pasaulį, švartuojantis Ibizoje ar Majamyje“, – šypsosi „Vėjo pamušalų“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis.
Anot buriavimo akademijos įkūrėjo reikėtų sugriauti ir visuomenės įsitikinimus, neva atostogos jachtoje – neįgyvendinama svajonė.
„Dauguma mano, kad atostogos jachtoje – „neįkandamas“ malonumas. Tačiau, kai palyginame kainas – viskas pasirodo kiek kitaip. Ne paslaptis, kad atostogaudami daugelis svajojame pasitikti rytą su vaizdu į jūrą. O iš kur vaizdas bus dar gražesnis, jei ne iš jachtos? Juk tada esame tiesiog apsupti jūros“, – teigia V. Tamkvaitis.
Jis skaičiuoja, jog šeimai savaitės laiko atostogos, Italijoje išsinuomojus jachtą, kainuoja maždaug 1000 EUR.
„Ar rastumėte už tokią kainą apartamentus šeimai su tiesioginiu vaizdu į jūrą? Tai, kad atostogos jachtoje yra sunkiai pasiekiamas malonumas – labiau nusistovėjęs mitas. Svarbiausia – pasiryžti ir bent vienam iš keliaujančiųjų šeimos narių turėti galiojančią laivavedystės licenciją“, – teigia buriavimo ekspertas V. Tamkvaitis.
Mitas nr. 2: buriuoti labai ekstremalu ir pavojinga
„Buriavimas, tai ne ką pavojingesnis sportas už bėgimą, plaukimą ar dviračio minimą. Kaip ir bet kokioje sporto šakoje, buriuodami galime persitempti, padaryti techninę klaidą, o tai gali lemti neigiamas pasekmes“, – pastebi buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ instruktorius Rokas Arbušis.
Tačiau anot jo, visko yra išmokstama, kai nuosekliai mokomasi teorijos ir ji reguliariai taikoma praktikoje, prižiūrint profesionaliam buriuotojui.
„Praeityje bene didžiausias pavojus išplaukus į atvirus vandenis buvo nepatvarūs laivai, nepatikimi navigacijos prietaisai ir iššūkis ištikus nelaimei išsikviesti skubiąją pagalbą. Šiais laikais turime modernius, technologiškai išvystytus laivus ir prietaisus bei greitai ir efektyviai reaguojančias pagalbos tarnybas. Todėl baimintis, kad buriavimas yra pernelyg ekstremalus ir pavojingas sportas – nereikėtų“, – drąsina R. Arbušis.
R. Arbušis prisimena visai neseniai įvykusį incidentą, kai pirmajame šių metų Kuršių marių regatos etape iškelti už borto iškritusį įgulos narį užtruko 1 minutę 25 sekundes. Tai lėmė automatinė, ryškiai oranžinė iškritusio buriuotojo liemenė, kuri iškart išsiskleidė ir laikė nelaimėlį vandens paviršiuje. Būtent gelbėjimosi liemenė ir įgulos meistriškumas padėjo jachtoje buvusiai įgulai banguotoje jūroje nepamesti iš akių kolegos bei iškelti jį atgal į laivą.
„Gelbėjimosi liemenės jachtoje privalomos, nebent orų sąlygos labai ramios, kokios paprastai būna tinkamai pasirinkus atostogas. Gelbėti į jūrą iškritusį žmogų – išmokstama, tad itin retai pasitaikanti tokia situacija neturėtų gąsdinti buriavimo naujokų“, – dalijasi patirtimi R. Arbušis.
Mitas nr. 3: buriuoti – ne moterims
Dar vienas iš visuomenėje nusistovėjusių mitų ir stereotipų, kad buriavimas skirtas tik vyrams. Neva moterims, šis sportas fiziškai per sunkus ir netinkamas.
„Jei anksčiau ir galima buvo grįsti šį mitą fizinės jėgos svarba, tai dabar, kai jachtos valdymo įranga yra tiek pažengusi – jos valdymui nereikia daugiau jėgos nei statistiškai vidutinio žmogaus. Todėl buriuoti gali tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, taip ir buriavime – sportinis pasirengimas tikrai nesutrukdys. Tai suteiks geresnę judesių koordinaciją, sustiprins fizinę būklę“, – teigia R. Arbušis.
Daug metų įvairias įgulas plukdęs R. Arbušis pastebi, kad kai jachtoje yra moteris, vyrai natūraliai pasitempia. Buriuoti ar atostogauti jachtoje poromis tapo tokiu pat natūraliu dalyku, kaip vežti vaikus į darželį ar būrelius.
„Moterys gali būti tokios pat geros buriuotojos kaip ir vyrai. Praėjusį rudenį mūsų „Vėjo pamušalai“ buriavimo akademijos stovykloje turėjome ne vieną puikios buriuotojos pavyzdį. O kur dar eilė Lietuvą garsinančių moterų buriuotojų, tokių kaip Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Viktorija Andrulytė, Agnė Dalangauskienė, Ema Kuodytė“, – pastebi R. Arbušis.
Ieva Citrinavičiūtė
