Vilniuje jau prasideda Kaziuko mugės šurmulys, kurio vienas iš simbolių – riestainis. Visgi, ne visiems pavyks apsilankyti sostinėje, kitus gali atbaidyti nemaža šių gardumynų kaina ar prie prekystalių nutįstančios eilės. Išeitis paprasta – išsikepti riestainių namuose. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, skaičiuoja, kad taip sutaupyti galima net keliskart. Be to, kepdami namuose galite ir paeksperimentuoti su įvairiais skoniais.
„Įvairiausi kepiniai atsiduria dažname pirkinių krepšelyje, jie patenka ir į perkamiausių prekių topus. Pavyzdžiui, kruasanus lietuviai jau taip pamilę, kad jų ragauja įvairiausių rūšių. Ne tik sviestinius ar su karamele, šokoladu, bet ir su kumpiu, sūriu ar pritaikytus prie mitybos poreikių – veganiškus. Ne tik kruasanus, bet ir duoną, bandeles kepame bent tris kartus per dieną, kad pirkėjai jų galėtų įsigyti kuo šviežesnių“, – sako G. Kitovė.
Nemaža dalis pirkėjų ir patys namuose dedasi kepėjų kepures. Tą patvirtina pardavimų statistika: įvairūs miltai, cukrus, kepimo milteliai ir kiti reikmenys yra paklausūs nuolat, o ypač – artėjant šventėms, tokioms kaip Velykos, Kalėdos.
„Namuose kepti skatina tiek kulinarinis smalsumas, tiek, ne paslaptis, ir noras sutaupyti. Tokiems gaminiams kaip sviestas, pienas, miltai, cukrus nuolatos galima rasti nuolaidų, tad keliolika namuose keptų riestainių atsieis tiek pat, kiek mugėje – vos keli. Juo labiau, kad nemažai reikalingų ingredientų dažnas jau turi namuose, tereikia gero recepto“, – sako G. Kitovė.
Kultiniai riestainiai – vokiečių pasididžiavimas
Riestainių asortimentas pasaulyje – kuo įvairiausias. Vieni dideli, purūs ir minkštutėliai, kiti – traškūs ir mažyčiai. Visgi, neabejotinai vieni žymiausių pasaulyje yra vokiškieji „pretzeliai“, kurie užsitarnavę kultinį statusą jau ne tik Vokietijoje.
„Pretzelių“ istorija skaičiuojama šimtmečiais ir prasideda dar ankstyvuose viduramžiuose, kai juos ėmėsi kepti vienuoliai. Jie būdavo atpildas maldas išmokusiems vaikams, o supinta tešla simbolizavo maldai sudėtas rankas. Išskirtinės formos riestainiai be galo išpopuliarėjo Vokietijoje, kur greitai tapo naudojami ir kepėjų gildijų emblemose.
„Vokiečiai juos valgo ne tik kaip užkandį, bet ir kaip pusryčių ar pietų patiekalą, jie gali pakeisti duoną sumuštiniams. Taip pat nors tradicinis riestainis būna paprastai apibarstytas tik rupia jūros druska, iš tiesų egzistuoja pačių įvairiausių skonių: „pretzeliai“ gardinami sūriu, garstyčiomis, sėklomis, riešutais, taip pat ir saldžiais priedais, tokiais kaip cukraus pudra, saldus glajus, šokoladas, cinamonas“, – pasakoja „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Pasak maisto gamybos žinovės, nors tešla gaminama iš paprastų ingredientų (miltų, vandens, mielių, cukraus ir druskos), „pretzeliams“ labai svarbu tinkamas gamybos procesas. Sumaišius tešlą ir leidus jai pakilti, ji iškočiojama į plonas virveles, kurios susukamos į tipinę formą šiems riestainiams. Tada jie trumpai apverdami vandens ir sodos tirpale. Šis etapas suteikia tekstūros ir išskirtinį skonį. Tiesa, svarbu nepervirti, nes tuomet kepiniai bus labiau guminės tekstūros, gali turėti sodos poskonį.
Galiausiai „pretzeliai“ iškepami orkaitėje, kol įgauna auksinę spalvą, ir pagardinami norimais priedais. Skaniausi jie – valgomi dar tą pačią dieną po iškepimo.
Minkštučiai vokiški „pretzeliai“
Porcijos: 12 riestainių
Gaminimo laikas: 45 min. (+1 val. tešlos kildinimui)
Reikės: Tešlai: 40 g sviesto, 1,5 puodelio pieno, 3,25 šaukštelio sausų mielių, 0,25 puodelio rudojo cukraus, 1,5 šaukštelio druskos, 4 puodelių miltų. Apvirimui: 250 gramų sodos, 9 puodelių vandens. Kepimui ir užbaigimui: 1 kiaušinio, druskos (geriausia – rupios jūros), dar šiek tiek ištirpinto sviesto, cukraus, cinamono, tarkuoto kietojo sūrio, česnako miltelių.
Gaminame:
- Ištirpinkite sviestą dideliame dubenyje ir šiek tiek pasūdykite. Pieną pašildykite puode ar mikrobangų krosnelėje. Jis turi būti šiltas, bet ne labai karštas – jei abejojate, patikrinkite termometru, kad būtų apie 40 laipsnių.
- Pieną supilkite į dubenėlį su sviestu, suberkite mieles, cukrų ir druską. Gerai išplakite, tada įmaišykite miltus (šiek tiek pasilikite pabarstymui). Turėtų išeiti gana šiurkšti tešla.
- Miltais pabarstykite stalviršį ir ant jo minkykite tešlą 4-5 minutes. Per tą laiką ji taps vientisa, o švelniai įbedus piršto galiuku, tešla turėtų atsitiesti. Suformuokite iš jos rutulį. Dubenį, kurioje maišėte tešlą, lengvai apipurkškite aliejumi ir įdėkite į jį tešlą atgal. Uždenkite švariu virtuviniu rankšluosčiu ir palikite valandai, kad iškiltų, padvigubėtų.
- Įkaitinkite orkaitę iki 230 laipsnių. 3 kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Nedideliame dubenėlyje išplakite kiaušinį. Į didelį puodą supilkite apvirimui skirtą sodą, vandenį ir išmaišykite, užvirkite.
- Kai tešla padvigubės, išimkite ją ant stalviršio (šį kartą nenaudokite miltų) ir aštriu peiliu supjaustykite į 12 dalių. Kiekvieną jų iškočiokite į virvę, maždaug 50 cm ilgio. Išdėkite iš jos „U“ formą, tuomet galus du kartus sukryžiuokite vieną per kitą, nuleiskite juos žemyn, kad susiliestų su „U“ formos apačia, ir sulipinkite.
- Suformuotus „pretzelius“ po 2-3 įmeskite į verdantį sodos puodą. Pavirkite riestainius 20-30 sekundžių, tada ištraukite rėčiu, nuvarvindami skysčio perteklių, ir sudėkite ant skardos.
- Patepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite rupia druska. Kepkite 10-12 minučių orkaitėje, kol jie taps tamsiai auksinės spalvos. Lengviausia kepti partijomis – pirma paruošti vieną skardą, o kol ji kepa, tuomet suraityti ir apvirti dar 4 riestainius, tuomet – likusius.
- Kai riestainiai iškeps, dalį jų tiesiog patepkite ištirpintu sviestu – ir turėsite sūdytus „pretzelius“, kuriuos skanu valgyti su pikantišku arba sūrio padažu.
- Dalį patepkite sviestu ir apibarstykite cinamonu bei cukrumi – bus saldūs riestainiai, derantys prie kavos, arbatos ar su vanilės padažu.
- Likusius, taip pat pateptus lydytu sviestu, apvoliokite tarkuotame sūryje ir česnako milteliuose, galite apibarstyti ir itališkų žolelių prieskoniais. Bus pikantiškas užkandis.
Gintarė Kitovė
„Iki“ komunikacijos vadovė
