Jei pabudus ryte jaučiatės pavargę, o net poilsio dienomis trūksta jėgų, tai gali būti ne miego, o medžiagų trūkumo pasekmė. Nuolatinis nuovargis, koncentracijos stoka ar dirglumas dažnai susiję su tuo, kas vyksta ląstelių lygmenyje.
Vieno tyrimo duomenimis, net 40 % europiečių vidutinio amžiaus grupėje nustatytas vieno ar kelių B grupės vitaminų trūkumas. Tai paveikia ne tik nervų sistemą, bet ir energijos apykaitą, nuotaiką bei imuninę būklę. Organizmas ima veikti lėčiau, o tai mes jaučiame kaip nuovargį ar nuolatinį „tingumą“.
Ką pasako vienas lašas kraujo?
Kraujo tyrimai – vienas patikimiausių būdų įvertinti organizmo būklę. Jie padeda ne tik diagnozuoti, bet ir užbėgti ligoms už akių. Tyrimų programos sudarytos taip, kad būtų galima įvertinti pagrindinių sistemų – hormoninės, širdies, kepenų, inkstų – veiklą bei vitaminų, mikroelementų ir geležies balansą.
Kai kurių medžiagų trūkumas išryškėja tik tada, kai poveikis jaučiamas ilgą laiką. Todėl net jei simptomai atrodo nesmarkūs ar laikini, verta juos vertinti rimtai.
Kada verta pasitikrinti?
Yra ženklų, kurių nevertėtų ignoruoti. Jie gali reikšti neperdirbtą stresą, mikroelementų trūkumą arba sutrikusią sisteminę veiklą. Atlikti tyrimus verta, jei:
- nuolat jaučiate energijos stygių ar jėgų sumažėjimą;
- pasikartoja galvos svaigimas ar skausmas be aiškios priežasties;
- slenka plaukai, lūžinėja nagai, išsausėjo oda ar akys;
- dažnai sergate, lėčiau sveikstate, vargina užsitęsęs silpnumas;
- pasikeitė apetitas, miegas, nuotaika ar fizinė ištvermė.
Tokiu atveju rekomenduojami laboratoriniai tyrimai – jie leidžia tiksliai įvertinti vitaminų ir mineralų kiekį bei kitus rodiklius, kurie gali turėti įtakos savijautai.
Ne tik vitaminas D ar geležis
Vario, magnio ar net seleno trūkumas gali sukelti simptomus, kuriuos dažnai priskiriame pervargimui ar nuotaikų kaitai. Magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų funkcijai, o kalis – širdies ritmui. Jei trūksta vitamino C, net pakankamas geležies kiekis gali būti neįsisavinamas.
Modernūs kraujo tyrimai leidžia matyti visumą – ne tik vieną rodiklį, bet ir jų tarpusavio sąveiką. Tai padeda tiksliau vertinti organizmo poreikius ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms. Vienas tyrimas gali atskleisti tai, ką organizmas bando pasakyti ilgą laiką – net jei žodžių tam neturi.
