Šiandien minima Tarptautinė aludarių diena. Alus – vienas seniausių gėrimų su giliomis tradicijomis. Jis gaminamas rauginant mieles, miežius, kviečius, kartais netgi ryžius. Skirtingų rūšių skonius lemia papildomi prieskoniai – tai gali būti apyniai, medus, uogos ir vaisiai. Alaus someljė Jonas Lingys pasakoja apie nealkoholinio alaus gamybą, lietuvių favoritus ir nealkoholinio alaus derinimą su maistu.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymi, kad per pastaruosius penkis metus ženkliai išsaugo nealkoholinio alaus asortimentas, o tuo pačiu ir pirkėjų susidomėjimas juo.
„Nuo 2017 m. nealkoholinio alaus asortimentas parduotuvėse išaugo dvigubai, išsiplėtė asortimentas ir skonių pasiūla. Šiandien klientams galime pasiūlyti daugiau nei 10 skirtingų alaus skonių, kiekvieno poreikiui. Nealkoholinio alaus pardavimai tradiciškai pakyla šiltuoju sezonu, nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, tuomet pirkėjai kur kas dažniau atsigaivinimui renkasi būtent šį gėrimą“, – sako E. Dapkienė.
Pasirinkimas – kiekvieno skoniui
Nealkoholinis alus pasaulyje pradėjo populiarėti gana seniai, tačiau į Lietuvą ši banga atėjo prieš 7 – 8 metus. Žmonės ėmė vertinti galimybę mėgautis alumi bet kurioje vietoje, bet kuria proga.
„Nealkoholinis alus išgyvena atgimimą, Lietuvoje jo paklausa per pastaruosius keletą metų išaugo dvigubai. Jeigu ankščiau parduotuvių lentynose atrasdavome 1 – 2 nealkoholinio alaus pasirinkimus, dabar turime ir prisijaukiname įdomesnius, pikantiškesnius skonius kaip elis, stautas ir pan.“, – pasakoja „Švyturio“ alaus someljė J. Lingys.
Ne tik Lietuvos žmonės drąsiau ragauja įvairesnes nealkoholinio alaus rūšis, bet ir aludariai vis drąsiau ima kurti įdomius bei kokybiškus skonius. Stebint tendencijas, galima teigti, kad nealkoholinio alaus populiarumas tik augs, o parduotuvių lentynose jis užims tiek pat vietos, kiek ir alkoholinės alternatyvos.
„Nealkoholinis alus gali būti gaminamas kur kas sudėtingiau, nei alkoholinis. Jo gamyba beveik tokia pati kaip tradicinio alaus, tačiau reikalauja papildomo žingsnio – alkoholio pašalinimo. Tai padaryti reikia paliekant kuo daugiau realaus skonio, kvapo, spalvos“, – pasakoja alaus someljė.
Nors nealkoholinio alaus pasirinkimas dabar kur kas platesnis, lietuvių favoritai pastaraisiais metais nesikeičia – klasikinis nealkoholinis lageris ir kvietinis alus. Lageris yra gana lengvo, sodraus skonio nealkoholinis alus, tuo tarpu kvietinis pasižymi kiek rūgštesniu, įdomesniu vaisiu poskoniu.
Anot J. Lingio, nealkoholinis alus populiarėja, ne tik kaip gėrimas, bet kaip kultūra ir pramoga: „Vis daugiau žmonių nori susipažįsta su senosiomis Lietuvos aludarių tradicijomis, gilinasi į alaus kultūrą bei istoriją. Ekskursijos po alaus gamyklą, alaus derinimo su maistu vakarienės ir alaus degustacijos sulaukia vis didesnio populiarumo ir susidomėjimo. Baigėsi tie laikai kai alus buvo geriamas tik prie keptos duonos ar bulvių traškučių, šiandien alaus derinimas su maistu yra atskiras mokslas“.
Derinimo menas
J. Lingys teigia, kad mažai kam žinoma, jog alaus derinimas su maistu yra platus mokslas ir prilygsta vyno derinimo įvairovei ir tradicijoms. Vien jo profesija – alaus someljė, Lietuvoje yra gana reta arba išvis nesutinkama. Nepaisant to, derinti nealkoholinį alų su maistu – visai paprasta, tam galioja įprastos šio gėrimo derinimo taisyklės.
„Svarbu atsižvelgti į skonių balansą – alus ir maistas sukuria dešimtis skirtingų pojūčių. Nealkoholinis alus gali sumažinti maisto riebumo pojūtį, gaivinti gomurį ir derėti su maisto prieskoniais – svarbu tinkamai pasirinkti. Kai alaus gamyboje dingsta alkoholis, aluje sustiprėja tam tikrų vaisinių motyvų poskonis, šį gėrimą maisto derinime galima atrasti dar įdomiau ir išraiškingiau“, – pasakoja „Švyturio“ ekspertas.
Lengvas, sūrus, aštresnis, intensyvesnis maistas (pvz.: grilyje kepta mėsa) puikiai derės su nealkoholiniu lager, pilsner bei pale ale. Tuo tarpu sūriai, alyvuogės, jūros gėrybės ar gaivios salotos tiks su nealkoholiniu kvietiniu alumi.
„Savo nealkoholinio alaus receptus kuriame patys, nesidairydami aplink, tad dabar bandome įvairias idėjas, aludariai kantriai ir meistriškai brandina naujus eksperimentus, bet būname jais tikri tik po kruopščios atrankos – tikiuosi ir pats būti nustebintas už mėnesio, kai ragausime tai, ką prieš kurį laiką buvome užsirašę popieriuje. Matome, kad nealkoholinis alus vis stipriau draugauja su vaisių skoniais, fermentuojamas įvairiomis mielėmis. Aludarių katiluose daugybė naujų idėjų, todėl ruošiame dar daugiau staigmenų ir naujovių“, – sako J. Lingys.
Ernesta Dapkienė
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė
