Minimali mėnesinė alga nuo 2024 metų – 924 eurai

Ar jau skaitėte?

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintas 2024 metais taikomas minimalus valandinis atlygis – 5,65 euro ir minimali mėnesinė alga (MMA) – 924 eurai „ant popieriaus“. Pritarus šiam siūlymui, MMA 2024 m. augs 10 proc., lyginant su 2023-iais metais.

- Reklama -

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra tvirtinusi, kad pritarus siūlymui, MMA „į rankas“ bus 709 eurai. Vyriausybės posėdžio metu ji džiaugėsi, kad dėl MMA dydžio pavyko sutarti Trišalėje taryboje.

„Turime dvi geras žinias. Viena gera žinia, kad šiuo projektu didinsime mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamas, o kita gera žinia, kad pirmą kartą po penkerių metų pertraukos susitarėme dėl to, koks dydis turėtų būti“, – teigė M. Navickienė.

Tokiam siūlymui gegužės pradžioje pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) didinti 20 proc., tokiu atveju NPD nuo 2024 m. būtų 751 euras. Tačiau įstatymiškai dėl NPD galės spręsti parlamentas bei tą daryti rudenį, vykstant svarstymams dėl 2024 m. biudžeto.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje yra tvirtinusi, kad MMA klausimas Vyriausybės posėdyje bus svarstomas tik tuomet, kai bus rastas sutarimas dėl mokesčių reformos.

Pasak jos, taip yra dėl to, kad Trišalėje taryboje buvo rastas sprendimas susiejęs MMA ir NPD augimą, o NPD yra nustatomas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projekte, kuris susijęs su mokesčių reforma.

- Reklama -

Vyriausybės teikiamame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028-ųjų metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.

Skaičiuojama, kad kitais metais sprendimas kainuotų apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.

Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc. NPD nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje – 625 eurai.

„Sodros“ gegužės mėnesio duomenimis, per metus daugiau nei perpus sumažėjo uždirbančių mažiau nei 840 eurų iki mokesčių (iki dabartinio MMA). Tokių asmenų kovą tarp visų apdraustųjų buvo 9 proc., kai pernai metais – 22 proc. Pernai iki MMA (2022 m. siekusio 730 eurų) uždirbo 9,9 proc. darbuotojų.

TOP naujienos

Policija gegužę tikrins vairuotojų blaivumą, vykdys saugos diržų, vaikams skirtų sėdynių naudojimo kontrolės priemones

Policija gegužės mėnesį vykdys įvarius reidus, kurių metu tikrins vairuotojų blaivumą, vykdys saugos diržų, vaikams skirtų sėdinių naudojimo kontrolės priemones. Kaip pranešė Policijos departamentas, tikslinės...

Kaip tinkamai konservuoti daržoves

Vasara apdovanoja šviežiu ir vitaminais praturtintu derliumi, todėl liepos ir rugpjūčio mėnesiai neišvengiamai tampa tikru daržovių konservavimo maratonu. Kokių taisyklių reikia laikytis norint kaskart...

Apklausa: lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Lietuviams sukauptų santaupų užtektų išgyventi ilgesnį laiką nei latviams ar estams, kurie savo galimybes išgyventi su turimomis santaupomis vertina nuosaikiau. Vertindami pastarosiomis savaitėmis pasikeitusius...

3 klasikiniai itališki desertai, kuriuos pagaminti paprasčiau nei tiramisu

Pažintis su itališkais desertais daugeliui, ko gero, apsiriboja tik tiramisu. Tačiau šalis, garsėjanti lazdyno ir pistacijų riešutais, sūriu ir šokoladu, konditerius įkvėpė sukurti ne...

Nerimą kelianti tendencija – vasaromis vaikai patiria vis daugiau žalų dėl traumų

0
Prasidėjus mokinių vasaros atostogoms, vaikams, važinėjantiems dviračiais, riedlentėmis, paspirtukais ar kitomis judėjimo priemonėmis, didėja tikimybė patirti traumas. Draudikų duomenys rodo, kad vasaros sezono metu traumų skaičius padidėja iki 46 proc., o daugiausia žalų dėl...

Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

0
Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS