Kelio meniskai – kremzliniai pusmėnulio formos pusžiedžiai, sudaryti iš 72 proc. vandens ir tarpląstelinės medžiagos, kurios didžiąją dalį sudaro skirtingos kolageno skaidulos. Jie mūsų kūne paskirsto apkrovas, kurias judesio metu šlaunikaulis perduoda į blauzdikaulio sąnarinį paviršių, suteikia stabilumą kelio sąnariui bei pamaitina sąnario kremzlę. Kelio meniskai užtikrina sklandų judėjimą, o kai kurios kelio traumos gali baigtis jų plyšimu. Anot Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos traumatologijos centro gydytojo ortopedo traumatologo Tomo Liebaus, tai įvyksta tada, kai sąnariui tenka per didelė jėga, pavyzdžiui, staigiai pagreitėjus ar sulėtėjus, esant fiksuotai kelio sąnario padėčiai ir sukamajam judesiui, o kartais tiesiog gilaus tupimo metu.
„Meniskai skirstomi į vidinį bei išorinį, jie įsiterpę tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio krumplių, bei turi dvi zonas – raudonąją ir baltąją. Raudonoji – kraujagyslinė dalis, turinti kraujagyslių ir nervų tinklą, o baltoji neturi aktyvios kraujotakos, todėl plyšimai, įvykę skirtingose menisko zonose, turi įtakos tam, kaip jis sugis. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie trauminį menisko plyšimą, dažniausiai yra pažeidžiamas vidinis kelio sąnario meniskas, nes jis yra stabilesnis, labiau susijungęs su audiniais, lyginant su išoriniu – dėl to atsiranda didesnė tikimybė pažeisti būtent jį“, – pasakoja T. Liebus.
Galimybę patirti menisko traumą turi visi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, visgi, vyrams ši tikimybė yra didesnė – įvairios mokslinės literatūros duomenimis, santykis gali būti nuo 2,5:1 iki 4:1. Remiantis JAV statistiniais duomenimis, kelio menisko traumos siekia 66 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
„Jeigu išskirtume pagal amžiaus grupes, jaunesni pacientai kelio sąnario traumas ir menisko pažeidimus dažniausiai patiria sporto metu – žaisdami krepšinį ar futbolą, slidinėdami, o vidutinio ir vyresnio amžiaus žmogaus menisko pažeidimas yra labiau susijęs su degeneraciniais kelio sąnario pakitimais. Didesnę riziką šiai traumai taip pat turi ir fiziškai dirbantys žmonės, kuriems nuolat reikia atsiklaupti, pritūpti ar dažnai lipti laiptais“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.
Kaip diagnozuojamas menisko plyšimas?
Gydytojo teigimu, pajutus kelio sąnario bloką – negalint ištiesti kelio sąnario – yra būtina skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, nes tai įspėja apie menisko plyšimą, jo dalių patekimą į šlaunikaulio tarpgumburinę vagą. Neatlikus skubių veiksmų, kelio bloko atstatymo, vystosi kelio sąnario kontraktūra, uždegimas, kremzlės pažeidimai ir taip prailgėja atsistatymas bei pilnas sugrįžimas į kasdienį gyvenimo režimą.
Menisko pažeidimo diagnostiką sudaro keli etapai, kurių pirmasis – anamnezės surinkimas. Konsultacijos metu paciento klausiama apie patirtas traumas bei judesius, kurie provokuoja skausmą, tada yra atliekamas klinikinis ištyrimas apčiuopos būdu bei provokaciniai kelio sąnario testai.
„Kaip jau minėjau, vidinis kelio sąnario menisko pažeidimas yra dažniausias, todėl daugelis pacientų skausmo vietą nurodo būtent vidinėje kelio sąnario pusėje. Kitas etapas yra vaizdiniai tyrimai – pirmiausia atliekama kelio sąnario 2-jų krypčių rentgenograma su apkrovimu, jos metu vertiname sąnarinį paviršių, sąnario paviršiaus būklę – ar jis nėra suplokštėjęs, ar nėra kaulo sklerozės zonų ir kaulinių išaugų – šie pakitimai rodo, jog pacientui jau pasireiškė kelio sąnario degeneracija, osteoartrito pradžia“, – dalinasi gydytojas ortopedas traumatologas T. Liebus.
Jis pratęsia, jog įtarus menisko pažeidimą ir nesant kontraindikacijų magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) atlikti, jeigu pacientas neturi kardiostimuliatoriaus ar metalo svetimkūnių, jam atliekamas ir šis tyrimas. Jis perteikia vaizdus skirtingomis plokštumomis ir leidžia visapusiškai įvertinti meniskų, raiščių, kremzlių būklę ir priimti tolimesnio gydymo – chirurginio arba konservatyvaus – taktiką.
Menisko plyšimo gydymas
Gydytojas ortopedas traumatologas pažymi, jog ne visi menisko plyšimai yra gydomi operaciniu būdu, nes pirmiausia įvertinama bendra paciento būklė. Pavyzdžiui, maždaug 60 proc. vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms pasireiškia degeneraciniai plyšimai, kai dėl amžinių pakitimų meniskai tampa mažiau elastingi, mažėja jų aprūpinimas krauju ir įvyksta plyšimai.
„Dažnai tokiais atvejais, paskyrus priešuždegiminį gydymą bei fizioterapines procedūras, skausmas regresuoja ir operacija nėra reikalinga. Tuo metu trauminiai menisko plyšimai bei plyšimai, ribojantys judėjimo funkciją, yra gydomi operacinėje. Paskutiniu metu vis daugiau dėmesio yra skiriama anatomijos atstatymui, kai plyšęs meniskas yra susiuvamas, o ne dalinai pašalinamas – atlikti biomechaniniai tyrimai rodo, jog net ir po dalinės menisko pašalinimo operacijos apkrova į šlaunikaulio ir blauzdikaulio kremzlę padidėja apie 350 proc., o tai lemia greitesnį degeneracinių kelio sąnario pakitimų ir osteoartrito vystymąsi“, – dalinasi T. Liebus.
Dėl menisko anatominių savybių, jo raudonosios ir baltosios dalies skirtumų, gydymo rezultatai taip pat yra skirtingi. Pavyzdžiui, raudonoji dalis pasižymi gera kraujotaka, todėl šios srities plyšimus pirmiausia stengiamasi susiūti – jaunesniems pacientams gydymo sėkmė siekia 63–91 proc. Tuo metu baltoji dalis neturi kraujagyslių tinklo, todėl gydymas yra sudėtingesnis, o jo sėkmės rodiklis gali siekti apie 75 proc.
„Kiekvienu atveju gydymo būdas yra parenkamas individualiai, įvertinus sąnario kremzlės būklę, paciento amžių, plyšimo tipą, tačiau, esant galimybei, meniską siekiame pirmiausia susiūti. Žinoma, gydytojo chirurgo ir operacinės technikos įvaldymas čia turi itin svarbų vaidmenį“, – teigia „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas ortopedas-traumatologas.
Atsistatymas po operacijos
Kalbėdamas apie reabilitaciją ir atsistatymą po kelio sąnario artroskopinio menisko gydymo, T. Liebus pažymi, jog po menisko dalinio pašalinimo judėjimo funkcija atsistato greičiau – pacientas iš karto gali minti koja, o bendrai procesas užtrunka apie 3–6 savaites. Jeigu paciento darbas yra sėdimas, į jį galima sugrįžti po 5–7 dienų, o jeigu sunkesnis – apie trečią savaitę. Visgi, jeigu darbo pobūdis reikalauja staigių kūno padėties keitimų, gilių įtūpimų, tada į jį sugrįžti galima tik po 6–8 sav.
„Tuo metu po atlikto menisko susiuvimo atsistatymo procesas užtrunka ilgiau – po operacijos koja dažniausiai yra imobilizuojama specialiu kelio įtvaru, kuris riboja kelio sąnario lenkimą, judėjimas galimas su ramentais, tik pastatant kojų pirštus. Įtvaras nuimamas po maždaug 4 savaičių, o pilnas paciento atsistatymas tikėtinas po 3 mėn. Žinoma, tai gali užtrukti ir ilgiau, ir trumpiau – atsistatymo greitis priklauso nuo individualių paciento savybių, jo fizinės būklės iki operacijos, kontraktūros trukmės iki operacijos, kremzlių būklės ir uždegiminių procesų kelio sąnaryje“, – primena gydytojas ortopedas-traumatologas T. Liebus.
