Šių metų lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Tik TAIP reiškia TAIP. Kova su seksualiniu ir kibernetiniu smurtu: nauji iššūkiai ir sprendimai“ buvo aptarta, kaip Lietuvai sekasi pasiruošti įgyvendinti pirmąją Europos Sąjungos direktyvą, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir mergaites.
Europos moterų lobistinės organizacijos smurto observatorijos Lietuvos ekspertė Jurgita Pečiūrienė, pristatydama teisės aktų analizę, pažymėjo, kad Lietuva turi puikias galimybes ne tik reglamentuoti naujas smurto formas, tokias kaip kibernetinis smurtas, bet ir reikšmingai peržiūrėti visą teisinę sistemą, apimančią smurtą artimoje aplinkoje ir seksualinę prievartą. „Svarbu išnaudoti šią progą maksimaliai, dedant pastangas į pokyčius ir efektyvų direktyvos įgyvendinimą“, – sakė J. Pečiūrienė.
Lapkričio 22 d. Seime vykusioje konferencijoje „Tik TAIP reiškia TAIP“ aptarta, kaip Lietuvoje įgyvendinti ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris.
Ji akcentavo, jog svarbiausi veiksniai sėkmingam direktyvos įgyvendinimui yra politinė valia, profesionalumas ir aktyvus nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas. Ekspertės taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę apmokyti pareigūnus ir specialistus, užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei šviesti visuomenę.
Anot J. Pečiūrienės, direktyva pateikia pirmąjį ES lygio smurto dėl lyties apibrėžimą ir įveda naujus seksualinio bei kibernetinio smurto apibrėžimus. Ji taip pat numato kompleksinę pagalbą nukentėjusiems, mokymus specialistams, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir visuomenės švietimą. Šios priemonės yra esminės ne tik siekiant apsaugoti aukas, bet ir ugdant visuomenės sąmoningumą.
Konferencijoje dalyvavusi Nyderlandų moterų tarybos pirmininkė Astrid van Heumen pristatė savo šalies patirtį kovoje su seksualiniu bei kibernetiniu smurtu. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog Nyderlanduose veikia specializuoti pagalbos centrai, kurie teikia visokiariopą pagalbą susidūrusiems su seksualinio pobūdžio smurtu. Taip pat yra teisiniai įstatymai bei prevencinės priemonės tokio pobūdžio smurtui. Specialistės pristatymas paskatino diskusijas apie gerosios patirties pritaikymą Lietuvoje.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri atidarė renginį ir išsakė savo stiprų palaikymą kovai su smurtu prieš moteris bei mergaitės. Europos moterų lobistinės organizacijos vyr. politikos patarėja Irene Rosales pristatė ES direktyvos nuostatas ir jų svarbą kovojant su smurtu dėl lyties.
Diskusijose taip pat dalyvavo politikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovės: Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos pirmininkė Dr. Dalia Puidokienė, Lietuvos moterų lobistinės organizacijos projektų vadovė Rita Šakinytė Petrovė ir kt. Jie aptarė iššūkius ir galimybes direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje.
ES direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje buvo priimta 2024 m. gegužės mėnesį. Pagal šią direktyvą Lietuva privalo per trejus metus, t. y. iki 2027 m. gegužės, perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį būtina peržiūrėti ir atnaujinti esamus teisės aktus, siekiant užtikrinti efektyvią smurto prevenciją, nukentėjusiųjų apsaugą ir pagalbą. Taip pat stiprinti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą bei visuomenės švietimą šioje srityje.