Per pastaruosius 9 mėnesius ir anksčiau stebimas nuolatinis lošimų sektoriaus augimas, teigia lošimų priežiūrą užtikrinančios institucijos. Fiksuojama, jog kasmet auga įmokamų lošimų, išmokėtų laimėjimų sumos, taip pat bendrosios lošimų pajamos.
„Ilgesnėje ir 9 mėnesių perspektyvoje matyti bendra tendencija dėl rinkos augimo. Auga už dalyvavimą lošime įmokėta bendra suma, auga išmokėtų laimėjimų bendra suma. Atitinkamai auga ir rezultatas iš lošimų veiklos“, – ketvirtadienį bendrame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje teigė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė.
Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, 2022 m. lošėjai už dalyvavimą lošime įmokėjo beveik 2,1 mlrd. eurų, jiems išmokėta 1,9 mlrd. eurų. Bendrosios lošimų pajamos sudarė 195 mln. eurų.
„2003 m. ta suma, kurią Lietuvoje žmonės pralošė lošimuose, buvo 12 mln. eurų, o 2022 m. šitas skaičius siekia 195 mln. eurų“, – komitete sakė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktorius Virginijus Daukšys.
Tuo tarpu per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius, anot LPT vadovo, lošėjai įmokėjo 21 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai – beveik 1,8 mlrd. eurų. Išmokėtų laimėjimų suma taip pat augo 21 proc. (iki 1,6 mlrd. eurų), bendrosios lošimų pajamos – 15 proc. (iki 161 mln. eurų).
„Tendencija visą laiką – augimo. Išskyrus kelis laikotarpius, kai buvo krizinis laikotarpis. Ir 2020 m. kai dėl koronaviruso dalis verslo buvo uždaryta“, – pažymėjo V. Daukšys.
Jo teigimu, LPT taip stebi nuolatinį nuotolinių lošimų rinkos augimą, prasidėjusį pandemijos laikotarpiu.
„Šiandien, pasižiūrėjus 9 (2023 m. – ELTA) mėnesius, 68 proc. pinigų yra nuotoliniuose lošimuose, likusi dalis – antžeminiuose“, – sakė V. Daukšys.
Savo ruožtu Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Matas Zakarka teigė, jog Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų Europos šalių, kuriuose nuotolinių lošimų taip pat daugėja.
„Kiek pažiūrėjome per savo bendrovių grupes, daugelyje Europos šalių taip pat matomas nuotolinių lošimų augimas. Lietuva nėra kažkuo išskirtinė ir iš esmės atitinka tas europines tendencijas“, – posėdyje sakė M. Zakarka.
Anot jo, LPT minima statistika „nėra realūs pinigai“, esą ji nebūtinai skaičiuojama tiksliai.
„Skaičiai gali atrodyti gąsdinančiai, tačiau (…) tie minimi 2 ar 1 mlrd. eurų nėra realūs pinigai. Pavyzdžiui, jei žmogus prie lošimų automato įdėjo 10 eurų, tada paspaudus mygtuką jam rodo, kad jis jau turi 15 eurų ir jis spaudžia lošti toliau, tos sumos sumuojasi ir dėl to turime tokias sumas“, – sakė lobistas.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovo Sauliaus Petravičiaus teigimu, nuotolinių lošimų mastai išaugo pandemijos metu, kuri pakeitė daugumos vartotojų elgseną.
„Didesnė dalis žmonių pradėjo naudotis nuotolinėmis paslaugomis. Tai liečia ir azartinius lošimus“, – teigė S. Petravičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, sergamumas patologinio potraukio azartiniams lošimams ligomis 2022 m., lyginant su 2021 m., augo. Pasak ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Jelenos Talaškienės, pernai ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose bent viena liga diagnozuota 54 asmenims, 2021 m. jų buvo 44.
„Dar nesame surinkę 2023 m. duomenų pagal ketvirčius, bet per paskutinius tris metus ta dinamika, galima pasakyti, turi augimo tendencijų“, – posėdyje sakė J. Talaškienė.
Socialinio reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis teigė, jog Lietuvoje probleminio lošimo mastas yra per didelis.
„Situacija per 9 mėnesius esmingai nepasikeitė, bet probleminio lošimas mastas vis dar yra per didelis, didesnis nei norėtųsi. Tai akivaizdu, kalbant net ir apie Europos kontekstą“, – teigė parlamentaras.
LPT duomenimis, 2020 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai pralošdavo 45, 2021 m. – 59, 2022 m. – 85 eurus.
Tarnybos teigimu, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre šiuo metu yra 14 613 asmenys, nuo jo įkūrimo 2017 m. iki šio spalio iš viso gauta 46 344 prašymų nebeleisti patekti į lošimų vietas.
Vidutiniškai per mėnesį LPT sulaukia 1124 prašymų per savaitę – 281, per parą – 37.
89 proc. registre esančių asmenų yra vyrai, 51 proc. jų yra 21–30 metų amžiaus, 29 proc. priklauso 31–40 metų amžiaus grupei.
„Neraminantis skaičius yra amžius, ką rašo ir užsienio mokslininkai, kad į azartinius lošimus įsitraukia dažniausiai jauni asmenys“, – kalbėjo V. Daukšys.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
