Artėjant spalio 31-ajai, daugelis ruošiasi Helovino šventei – dekoruojami namai, persirengiama siaubo personažais, o kiemai papuošiami šviečiančiais moliūgais. Tačiau po šventės kyla didelis iššūkis – kaip tvarkyti susikaupusias atliekas?
Laikas išmokti tinkamai rūšiuoti atliekas
Helovino metu moliūgai tampa itin populiaria dekoracija visame pasaulyje, tačiau po šventės daugelis jų atsiduria sąvartynuose. Pavyzdžiui, JAV 2023 m. buvo užauginta apie 1,9 milijardo svarų moliūgų, iš kurių daugiau nei 1 milijardas svarų pateko į sąvartynus – tai yra daugiau nei 80% visų Helovinui nupirktų moliūgų.
„Būtų pravartu atminti, kad dekoracijoms panaudoti moliūgai vis tiek turėtų būti utilizuojami kaip žalioji atlieka arba nesuvartotas maisto produktas. Jei namų ūkyje yra kompostinė – geriausia, kad moliūgai po švenčių atsidurtų būtent joje. Miestų gyventojai, kurie buityje susidariusias atliekas turi galimybę dėti į atskirus tam skirtus maišelius ar kompostavimo dėžes, taip turėtų ir padaryti. Išmesti moliūgus į bendrus nerūšiuotų buitinių atliekų konteinerius taip pat geriau, nei palikti juos visiškai nepanaudotus, tik tokiu atveju tinkamas moliūgų utilizavimas perleidžiamas buitinių atliekų tvarkytojams, kurie šiuos, bioskaidžius produktus, taip pat turi galimybę nukreipti kompostavimui,“ – teigia Lietuvos ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba.
Be moliūgų, Helovino šventėje plačiai naudojamos ir elektroninės dekoracijos – šviečiančios girliandos, elektrinės žvakės ir kiti panašūs aksesuarai. Dažniausiai šios dekoracijos parsisiunčiamos iš įvairių niekučiais prekiaujančių internetinių prekyviečių, kurios dažnai nepasižymi daiktų ilgaamžiškumu. Po šventės daugelis tokių dekoracijų taip pat atsiduria sąvartynuose. Netinkamai tvarkomos elektroninės atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir prarandamos perdirbimui tinkamos medžiagos. „Būtina skatinti žmones atsakingai tvarkyti tiek moliūgų, tiek elektroninių dekoracijų atliekas, kad sumažintume poveikį gamtai,“ – priduria Lietuvos ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba.
Tvari Helovino magija: mados specialistės Mildos Čergelytės patarimai ekologiškoms dekoracijoms
Artėjant Helovino šventei, norisi ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Mados verslo specialistė ir didžėjė Milda Čergelytė dalijasi savo patirtimi ir patarimais, kaip kurti tvarias šventines dekoracijas. Milda pabrėžia, kad ekologinis sąmoningumas yra svarbus ir kasdienybėje, ir švenčių metu.
Stilistės patarimai ekologiškam Helovino šventės dekoravimui
-
Pritaikykite kalėdines girliandas – neutralios spalvos girliandas galite apvynioti oranžiniu popieriumi arba dekoruoti džiovintais lapais ir šakelėmis, kad jos taptų Helovino tematikos.
-
Naudokite tikrus moliūgus kaip žvakides – moliūgus galite išskobti ir įdėti į juos žvakes, o vietoj sintetinių dažų naudokite natūralius dažus, kad išvengtumėte kenksmingų chemikalų.
-
Natūralios girliandos – iš džiovintų lapų, šakų ir gilių suverkite natūralias girliandas, kurios bus ne tik dekoratyvios, bet ir ekologiškos.
-
Stiklainiai kaip žvakidės – seni stiklainiai puikiai tinka kaip originalios ir aplinkai draugiškos žvakidės.
-
Perdirbkite kartoną ir audinius– iš senų kartono dėžių ar nereikalingų audinių galite padaryti šikšnosparnius, vėliavėles ar kitas dekoracijas. Tai ne tik tvaru, bet ir kūrybiška!
-
Naudokite įkraunamas baterijas vietoj vienkartinių. „Tai paprastas būdas sumažinti atliekų kiekį, ypač kai kalbame apie elektronines dekoracijas,“ – sako stilistė.
Paklausta, ar pati rūšiuoja elektronikos atliekas, Milda Čergelytė sako: „Stengiuosi visada rūšiuoti atliekas. Jeigu žinau, kad elektronikos prietaiso daugiau nenaudosiu, mielai jį padovanoju šeimos nariams. O nenaudojamas elektronines atliekas visuomet nunešu į tam skirtus konteinerius.“
Elektronikos atliekų kiekiai auga sparčiausiai
Yra apskaičiuota, kad elektronikos atliekų kiekiai visame pasaulyje auga sparčiausiai. Tai lemia ir augantis pragyvenimo lygis, ir besivystančios technologijos, ir jų prieinamumas. Jau 2018–2019 metais globaliai buvo pasiektas daugiau kaip 50 mln. tonų elektronikos atliekų lygis. Prognozuojama, kad vos po 4 metų, 2028-aisiais, tokių atliekų bus sugeneruota daugiau kaip 70 mln. tonų.
Pasaulyje vienam gyventojui per metus vidutiniškai susidaro maždaug septyni kilogramai elektronikos atliekų, Europoje – daugiau nei 16 kilogramų. Europiečiai gyvena geriausiai – elektronikos prietaisai, įvairi elektroninė, išmani namų įranga jų aplinkoje tapo kasdienybe. Kadangi esame europiečiai, galėtume manyti, kad Lietuvoje šis rodiklis gali būti artimas Europos vidurkiui.
Elektronikos platintojų asociacijos vadovas Linas Ivanauskas aiškina, kad kiekviena šventė lyg išbandymas, daugelis nori, kad savas kiemas ar namai šviestų ryškiau, gražiau, stipriau, tad didėjančios girliandų, šviečiančių trumpalaikių dekoracijų gretos didėja ir deja, arba dulka eilę metų užmirštos arba metamos į ne tam skirtus konteinerius.
Elektros ir elektronikos įrangos atliekos turi būti šalinamos elektronikos atliekų surinkimo tinkle. Smulkiosios elektronikos atliekų konteinerius galima rasti prekybos centruose, įvairiose kultūros, švietimo įstaigose. Stambiosios elektronikos konteineriai yra prie kai kurių prekybos centrų, o dar patogiau – išsikviesti mūsų komandą, kuri tokias atliekas išneš iš namų išveš nemokamai. Tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba užsiregistruoti www.epa.lt svetainėje.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
