Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.
Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias įvardijo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė būsto paskolų, automobilių lizingui ir kitų kreditų grąžinimui skirtos išlaidos.
Šventosios kurortas – informacija, naujienos, patarimai…
„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti lėšų ateities poreikiams, investuojant į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Finansus teks planuoti rūpestingiau
Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.
Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.
„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.
Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos
Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.
„Vos 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi tokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kaip paskolos ar lizingas. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“, – teigia Š. Ruzgys.
Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų įvardijo, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.
Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.
Būtina turėti finansinį rezervą
Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.
„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.
Apie LIPFA:
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.
Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
