Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis parkavimo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu. Jos neatneša didelės finansinės žalos, tačiau gali pridaryti bėdos avarijos kaltininkui, jei jis iš įvykio vietos išvažiuos nesulaukęs nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo ar apie eismo nelaimę nepraneš policijai.
„Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių parkavimo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo. Vairuotojai turėtų prisiminti, kad kiemuose galioja tos pačios eismo taisyklės kaip ir keliuose, todėl būtina laikytis atsargumo principų, judėti lėtai ir nuolat stebėti aplinką“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Daugiabučio kieme padarius žalą kaimyno automobiliui, A. Gučius pataria nedelsiant rasti apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinti apie įvykį, drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei apie tai pranešti draudikams. „Jeigu kaimyno rasti nepavyksta, išvažiuoti iš įvykio vietos ir tikėtis kaimyną surasti grįžus namo – klaidingas scenarijus, kuriuo, deja, žmonės, padarę eismo įvykį kieme, dažnai vadovaujasi. Taip pat negalima palikti raštelio už valytuvų ar kitoje vietoje, pranešant apie eismo nelaimę. Dažnai gyventojai pagalbos prašo ir kitų asmenų, kad sutikę nukentėjusįjį kaimyną informuotų jį apie patirtą eismo įvykį”, – pasakoja A. Gučius.
Tokia elgsena, pasak draudiko, yra klaidinga, nes iš įvykio vietos pasišalinti yra neteisėta. „Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai. Paskambinus 112 privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Kartais yra prašoma nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos – užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus. Įvykdžius policijos nurodymus, dažnu atveju leidžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o deklaracija yra užpildoma tuomet, kai pavyksta susisiekti su nukentėjusios transporto priemonės savininku”, – kalba A. Gučius.
Pasišalinimas iš kiemo – pažeidimas
Draudiko teigimu, jei vairuotojas, apgadinęs kaimyno automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalina pats, jis tampa Kelių eismo taisyklių ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pažeidėju. Pasak A. Gučiaus, tokiais atvejais vairuojantis asmuo gali sulaukti ne tik baudos, bet ir prievolės atlyginti kaimynui padarytą žalą. „Draudikas iš vairuotojo, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, turi teisę susigrąžinti visą draudimo išmoką”, – sako „Gjensidige” Transporto žalų skyriaus vadovas.
„Net jei su kaimynu puikiai sutariate ir esate tikri, kad situaciją pavyks išspręsti taikiai, jūs nežinote, ar eismo nelaimės neužfiksavo jos liudytojai, kurie, jums pasišalinus, galėjo kreiptis į policiją ir apie eismo įvykį pranešti pareigūnams. Tokiais atvejais eismo įvykį padariusio vairuotojo ketinimai grįžti ir susitarti su kaimynu taip pat yra bereikšmiai“, – sako A. Gučius.
Jis pabrėžia, kad kieme padarius eismo įvykį galimi tik du teisingi scenarijai: pasikviesti kaimyną ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jei kaimyno nėra – skambinti 112 ir apie įvykį pranešti policijai. „Jokių kitų išlygų negali būti, kitokia elgsena jau yra pažeidimas. Esant sužeistiesiems, apie eismo įvykį taip pat visada yra būtina pranešti policijai“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovas.
Parkavimas prie sankryžų – itin rizikingas
Draudikas atkreipia dėmesį, kad kiemuose nutinkantiems eismo įvykiams yra būdingas ir sezoniškumas. „Vasarą daugiabučių kiemai yra tuštesni, todėl eismo nelaimių juose įvyksta mažiau. Daug jų – rudens pradžioje, kai visi po vasaros sugrįžta namo, tačiau daugiausia tokių eismo įvykių registruojama žiemą, kai kiemuose yra sniego, kelio danga – apledėjusi, o matomumas – prastesnis“, – pasakoja A. Gučius.
Kiemuose dažniausiai nutinka smulkūs eismo įvykiai: draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar buferių suskaldymus. „Pastarosiomis savaitėmis aplink daugiabučius eismo nelaimės dažniau nutinka dėl to, kad vairuotojai neįvertina slidžios kelio dangos. Žiemos metu jie iš kiemų išvažiuoja apledėjusiais langais, nuo parkavimo daviklių ir automobilio kameros nenuvalytu sniegu, o tokios situacijos, kai tinkamai nepasirūpinama aplinkos matomumu, baigiasi eismo įvykiais“, – kalba A. Gučius.
Vairuotojams, norintiems automobilius kiemuose apsaugoti nuo eismo nelaimių, draudikas pataria nepalikti jų prie posūkių. „Parkuokite transporto priemones tik tose vietose, kurios yra tam pritaikytos. Net jei esate įgudęs vairuotojas, kieme paliekant automobilį visada įvertinkite, ar jis netrukdo saugiai įvažiuoti bei išvažiuoti, atlikti posūkį ar kitus manevrus. Turėkite galvoje ir didesnių gabaritų automobilius, kurie lankosi kiemuose, pavyzdžiui, šiukšliavežes, kurjerių tarnybų ar maistą pristatančių įmonių transporto priemones“, – vardija draudikas.
Kai automobiliai statomi vienas šalia kito, pasak A. Gučiaus, iš abiejų pusių turėtų likti 50–70 cm tarpai, kurie leidžia saugiai atidaryti automobilio dureles, įlipti ar išlipti iš transporto priemonės ir nekliudant kito automobilio pajudėti iš stovėjimo vietos.
Radus apgadinimą – skambutis policijai
Jei išėjus į kiemą randamas įlenktas ar kitaip apgadintas automobilis, o paliekant jį tokių pažeidimų nebuvo, A. Gučius pataria skambinti 112. „Gali būti, kad kaimynas, apgadinęs jūsų automobilį, jau pranešė apie tai policijai. Tuomet jums bus suteikti duomenys apie žalą padariusį vairuotoją, kad galėtumėte drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pateikti informaciją draudimo bendrovei“, – teigia Transporto žalų skyriaus vadovas.
Jei apgadinęs automobilį vairuotojas piktybiškai pasišalino ir nepavyksta aptikti šį įvykį mačiusiu liudytojų, žala bus atlyginta pagal kasko draudimą. Kitais atvejais, nukentėjęs vairuotojas turės apgadinimą remontuoti savo lėšomis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą atlygins tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas, eksploatuodamas savo transporto priemonę, padarė žalą. Šio draudimo aprėpčiai priklauso ir tokie atvejai, kai vairuotojas ar keleivis durimis apgadina kitą transporto priemonę. Kai kaltininko nepavyksta nustatyti, veikia kasko draudimas.
Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
