2026 m. rugsėjo 11 d. įvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos posėdis, kuriame svarstytas klausimas, ar paminklas Borisui Dauguviečiui turi istorinę ir meninę vertę bei dėl teisinės apsaugos reikalingumo.
Komisija nagrinėdama klausimą, pažymėjo, kad 1955 m. Vilniuje sukurtas Boriso Dauguviečio biustas yra skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus (1893–1961) kūrinys ir Kultūros vertybių registre įrašytas kaip kilnojamoji kultūros vertybė. Komisijos nariai atkreipė dėmesį ir į paminklo istorinę bei meninę vertę, taip pat kūrinio reikšmę kaip konkretaus istorinio laikotarpio dokumento. Diskusijoje pabrėžta, kad paminklas gali būti vertinamas ir kaip edukacinis objektas, leidžiantis visuomenei kritiškai pažvelgti į sovietmečio realijas, to laikotarpio menininkams taikytus reikalavimus ir kūryboje atsispindėjusius kompromisus.
Komisija konstatavo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 6 dalimi, nenustatė, jog Boriso Dauguviečio paminklas būtų sunykęs, sunaikintas ar netekęs kultūrinės vertės. Todėl nėra pagrindo paminklui netaikyti Įstatymo apsaugos reikalavimų.
Taip pat konstatuota, kad Boriso Dauguviečio paminklas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. ĮV-42 patvirtinto „Siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijų aprašo“ kriterijus, taikomus kilnojamosioms vertybėms.
Primename, kad 2026 m. liepos 30 d. gautas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymas, kuriame teigiama, kad atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatavo, kad vien Stalino premijos laureato ženklo pavaizdavimas autentiškame 1955 m. sukurtame Boriso Dauguviečio paminkle nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis viešasis objektas propaguoja totalitarinį režimą ar jo ideologiją. Daugiau informacijos apie gautą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymą rasite: Dėl paminklo Borisui Dauguviečiui | Biržų rajono savivaldybė
2026 m. rugsėjo 24 d. Tarybos posėdyje Savivaldybės taryba nepritarė siūlymui demontuoti ir perduoti Biržų krašto muziejui „Sėla“ valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise šiuo metu Biržų kultūros centro patikėjimo teise valdomą, Biržų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – režisieriaus Boriso Dauguviečio paminklą (Biržų krašto muziejus „Sėla“ pateikė aiškius argumentus, dėl kokių priežasčių nesutinka ir neturi galimybių perimti šio biusto).
2026 m. spalio 7 d. gautas Biržų rajono gyventojos prašymas su peticiją „Dėl Boriso Dauguviečio biusto iškėlimo iš viešosios erdvės Biržuose“ ir pasirašiusių asmenų parašais. Šiuo metu Administracijoje nagrinėjamas šis prašymas Boriso Dauguviečio biustą, esantį prie Biržų kultūros centro, iškelti iš viešosios erdvės į uždarą muziejinę ar edukacinę erdvę, nes ant objekto viešai eksponuojami totalitarinio sovietinio režimo simboliai – Stalino premijos laureato medalis su J. Stalino bareljefu, tiesiogiai žeidžiantys okupacijos ir masinių represijų aukų bei jų palikuonių orumą.
2026 m. spalio 13 d. Savivaldybėje gautas Tarybos nario Kęstučio Isako prašymas padėti rengti sprendimo projektą dėl Boriso Dauguviečio paminklo demontavimo. Sprendimo projektu siekiama įpareigoti Savivaldybės administraciją parinkti tinkamą paminklo saugojimo vietą, organizuoti biusto demontavimą ir transportavimą, pašalinant paminklą iš Biržų kultūros centro kiemo viešosios erdvės ir užtikrinant tinkamą tolesnį jo saugojimą. Administracija šiuo metu nagrinėja šį prašymą. Prašyme sprendimo projekto iniciatorius konkrečiai neįvardijo paminklo saugojimo vietos, atsakingos įstaigos, t. y. kita tinkama institucija, galinti priimti ir tinkamai saugoti paminklą, nėra nustatyta. Pati Savivaldybės administracija nėra specializuota kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ar profesionalaus saugojimo institucija. Atsižvelgdami į tai siekiame išanalizuoti ir įvertinti visas aplinkybes, susijusias su šio objekto eksponavimu.
Tarybos narių ir gyventojų nuomonės dėl šio klausimo sprendimo taip pat yra įvairios. Todėl, kilus visuomenės diskusijoms, Savivaldybė, siekdama apsvarstyti visus galimus šio klausimo sprendimo būdus ir viešai pareikštus siūlymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 49 straipsniu, kreipėsi į Kultūros ministeriją, kaip Vyriausybės įgaliotą instituciją, vykdančią autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą, dėl leidimo mechaniniu būdu pašalinti Stalino atvaizdą ant J. Stalino premijos laureato medalio, esančio ant B. Dauguviečio biusto, ir laukia atsakymo.
Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tinkamą paminklo apsaugą ir išsaugojimą, manome, kad skuboti veiksmai neužtikrintų atsakingo klausimo sprendimo. Savivaldybė priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų tik po to, kai bus įvertinti visi teisiniai, finansiniai bei praktiniai siūlymai ir atsakingų institucijų nuomonės, siūlomi sprendimo būdai.
Šiuo metu prie Boriso Dauguviečio paminklo Biržų kultūros centro kiemelyje yra įrengta informacinė lentelė, kurioje pateikiamas paminklo ir jame pavaizduoto stalino premijos medalio istorinis kontekstas.
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybė
