Diskutuodami su kolegomis, kalbėdamiesi su draugais ar šeimos nariais, analizuodami gaunamą informaciją, atlikdami užduotis darbovietėje, vadovaujamės visuotinai pripažintais etikos standartais. Paradoksalu, bet vis labiau mūsų kasdienybėje įsitvirtinantis dirbtinio intelekto (DI) valdomas „ChatGPT“ trina aiškias etikos bei moralės ribas, keldamas naujus klausimus, kas yra priimtina, o kas netoleruotina.
Nors DI galimybės atrodo patraukliai ir skatina išbandyti įrankį bei pritaikyti jį savo veikloje, jo sugeneruoti rezultatai jau dabar kelia klausimų. Gan neseniai virtuali erdvė mirgėjo nuotraukomis, kuriose popiežius Pranciškus vilkėjo baltą pūkinę striukę, panašią į tas, kuriomis mėgsta rengtis repo atlikėjai. Internautai suskubo komentuoti popiežiaus stilių: vieni žėrė komplimentus, kiti abejojo pasirinkimu.
Svarbiausia, kad šioje situacijoje beveik niekas garsiai nesuabejojo, kad nuotrauka gali būti netikra. Pavyzdžiui, komentatoriai atidžiau nepažiūrėjo, kad popiežiaus pirštai sugniaužti į kumštį, nors nuotraukoje jis laiko daugkartinį puodelį. Šis „deep-fake“ atvejis tik patvirtina, kaip nesunkiai galima suklaidinti visuomenę.
Neatsakyti klausimai
Etika – tai teisinės, visuomeninės sistemos pamatas. Moralei prieštaraujančios taisyklės negali egzistuoti ir, atvirkščiai, iš nemoralaus elgesio negali gimti teisė, kaip elgesio reguliatorius. Pokalbių robotas „ChatGPT“ apibūdinamas kaip įrankis, neturintis minčių ar jausmų, generuojantis atsakymus į klausimus, remdamasis viešai randama informacija.
„Moraliniams DI aspektams Europos Sąjungos (ES) institucijos skiria itin daug dėmesio, tačiau iki šiol ES lygiu nėra surastas kompromisas, kuriais atvejais ir kokius DI metodus galima naudoti, o kokių ne. Tai susiję ne vien su rasine, socialine ar kita diskriminacija, kurią gali lemti DI metodai, pavyzdžiui, koreliacijos būdu susiedami tam tikrus neigiamus parametrus su asmens gyvenamąja vieta, rajonu, išsilavinimu ir pan., bet ir su kur kas gilesniais klausimais: ar DI gali nuspręsti žmogaus likimą? Lemti žmogaus gyvenimo kokybę? Priimti sprendimus dėl žmogaus teisių – vertinti prašymus dėl politinio prieglobsčio, žmogaus saviraiškos laisvės ribų?
Taip pat kyla klausimas, ar galima remtis DI vertinant publikacijos suderinamumą su garbės ir orumo bei visuomenės saugumo reikalavimais, pavyzdžiui, ribojant Rusijos propagandinį turinį, filtruojant melagienas, ar DI gali siūlyti sprendimą baudžiamosiose bylose, priimti sprendimą dėl paramos skyrimo, vertinti kandidatą į pareigas ir t.t.“, – teigia „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka ir priduria, kad jei neatsakysime į šiuos fundamentalius klausimus, tolesnis bendrinio DI pripažinimas ir reguliavimas ES lygiu yra beprasmis.
Kita vertus, situaciją komplikuoja ir tai, kad pokalbių robotas „ChatGPT“ veikia kaip bendrojo, o ne specifinio pobūdžio įrankis. Būtent ši detalė ir gali sukelti nemažai etinių klausimų.
„Generatyvinių DI modelių įspūdingas mėgdžiojimas nėra tas pats, kas supratimas. Kitaip sakant, mėgdžiojimas nėra lygu mąstymui. Įrankis dažnai nesugeba suvokti fizinio pasaulio ar išlaikyti pagrindinių supratimo testų. Taigi, verslai, norintys naudoti generatyvinį DI įvairioms verslo reikmėms, turėtų būti atsargūs ir įrankį vertinti kritiškai“, – atkreipia dėmesį „TGS Baltic“ teisininkas Mindaugas Beniušis.
Brėžia ribas
Nuo 2020 m. ES institucijos akcentuoja poreikį užtikrinti, kad DI grindžiamos technologijos gerbtų ir nepažeistų pagrindinių žmogaus teisių, orumo, saugumo bei autonomijos. Europos Parlamento (EP) nuomone, turėtų būti priimtas visoje ES vieningai ir tiesiogiai taikomas reglamentas, skirtas DI, robotikos ir susijusių technologijų etiniams aspektams reguliuoti. EP jau patvirtino šio reglamento projektą, todėl galima apžvelgti, kuo DI technologija turi pasižymėti, kad ji ES būtų pripažinta etiška. Tiesa, svarbu paminėti, kad aukšti etiniai reikalavimai visų pirma būtų keliami ne visoms, bet tik didelės rizikos DI technologijoms.
M. Civilka teigia, kad Europos Komisija (EK) 2021 m. balandį publikavo pasiūlymą DI reglamentui, pavadinimu „Artificial Intelligence Act“ (AIA), kurio tikslas – sureguliuoti DI sistemų patekimą į Bendrijos rinką, įdiegimą ir naudojimą. Tiesa, pabrėžiama, kad AIA siekia reguliuoti ne apskritai visas DI technologijas, o tik rizikingiausiųjų panaudojimą.
Be to, visai neseniai, balandžio 27 d., EP buvo pasiektas politinis susitarimas dėl esminių AIA nuostatų. Įdomu tai, kad paskutinę minutę buvo suskubta taisyti aktą, jame atrandant vietos tokioms bendrinėms automatinės kalbos apdorojimo DI sistemoms, kaip „ChatGPT“. Nepaisant pasipriešinimo iš DI kūrėjų industrijos, europarlamentarai vis dėlto patvirtinto praėjusių metų gale pateiktus siūlymus nustatyti griežtesnius įpareigojimus pamatiniams (angl. foundation) DI modeliams, kurie yra parengti naudojant didžiulius duomenų kiekius ir taikant savarankišką arba pusiau prižiūrimą DI mokymąsi.
Reikšmingas paskutinės minutės pakeitimas buvo ir generatyviniai DI modeliai, kurie buvo sureguliuoti papildomai numatant, kad jie turėtų būti kuriami derinant su ES teise ir pagrindinėmis teisėmis, įskaitant saviraiškos laisvę.
Draudžiamos DI technologijos
Kaip teigia M. Beniušis, draudžiamos DI technologijos yra pirmiausia tos, kurios pasąmoninius metodus perkelia į žmogaus sąmonę, siekiant iš esmės iškreipti asmens elgesį, jam sukeliant fizinę ar psichologinę žalą, taip pat tos sistemos, kurios išnaudoja konkrečios grupės žmonių pažeidžiamumą dėl jų amžiaus, fizinės ar psichinės negalios.
„Kita grupė draudžiamų technologijų – tai valstybės institucijų naudojamos DI sistemos fizinių asmenų patikimumui įvertinti, atsižvelgiant į jų socialinį elgesį, žinomas ar prognozuojamas savybes ir suteikiant jiems socialinį balą, kuris gali lemti nepalankias pasekmes socialiniame kontekste. Taip pat „realaus laiko“ nuotolinio biometrinio identifikavimo sistemos, naudojamos viešose erdvėse teisėsaugos tikslais, išskyrus, kai tai yra susiję su grėsmių žmonių gyvybėms ar sveikatai užkardymu“, – nurodo teisininkas.
„Nors AIA tikslas yra kilnus, deja, bet tai bus pavėluotas reguliavimo bandymas. Reglamentas įsigalios 2024-2025 m. ir labai tikėtina, kad tuo metu generatyvinis DI jau bus tiek išplėtotas ir pritaikytas masinio panaudojimo produktuose, kad AIA normų taikymas gali tapti problematiškas bei sunkiai įmanomas, keliantis primityvų inovacijoms priešingą poveikį – pavyzdžiui, bus reikalaujama, kad rinkoje esantys produktai būtų per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį patikrinti ir suderinti su dokumentavimo, rizikos vertinimo ir veikimo atskleidimo reikalavimais ir pan.“, – teigia M. Civilka.
Abu teisininkai sutinka, kad ES tampa ne DI inovatore, o super reguliatoriumi. Galima nerimauti, kad JAV ir Kinijos gigantams kovojant dėl DI rinkos, ES ir Lietuva liks pakraštyje. Kita vertus, Lietuvoje yra daug IT visuomenės, mokslo ir verslo potencialo, todėl tikėtina, kad galime išlošti, jei sugebėsime protingai investuoti į švietimą šioje srityje, taip pat mokesčių lengvatas, ypač DI kuriantiems, o ne tik naudojantiems verslams, bei DI panaudojimą moksle.
