Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų jaučia stiprų nerimą, o didelė dalis likusiųjų tik kiek mažiau susirūpinusi dėl infliacijos, brangstančių degalų, energijos bei šildymo, rodo Inspired UM užsakymu atliktas tyrimas. Palyginimui – dėl COVID-19 ligos stiprų nerimą jaučia tik 37 proc. šalies gyventojų.
„Pandemija pasaulyje tęsiasi jau beveik du metus, žmonės apsiprato su ja, mato, kad COVID-19 nebūtinai baigiasi mirtimi, dalis nėra tiesiogiai susidūrę su liga. Tuo tarpu didėjančios kainos paliečia visus, nuolat kalbama, jog tai dar ne pabaiga. Paklausai žinių automobilyje, stabteli įsipilti degalų ir matai, kad tai realu, tad nerimas ar net baimė tikrai gali apimti dažną“, – sako psichologė, „OVC Consulting“ konsultantė Mirolanda Trakumaitė.
Tyrimo duomenimis net 65 proc. šalies gyventojų išsigandę dėl infliacijos, dar 27 proc. dėl to sunerimę. Kylančios degalų ir energijos kainos gąsdina 66 proc., verčia sunerimti 25 proc. gyventojų, o brangstantis šildymas atitinkamai veikia 62 ir 25 proc. gyventojų.
Gerokai mažiau nerimauti vertė migrantų krizė, dėl kurios spalį buvo susirūpinę 38 proc., o biją prisipažino 43 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu koronaviruso iššūkiai baimę kelia 37 proc., o susirūpinimą 35 proc. respondentų.
Dabar žmonės jau nori laisvalaikį leisti ne namie
„Pragmatinę baimę dėl ateities, kai nežinome kas bus, žmonės labiau linkę pripažinti, nežinia labiau gąsdina. Kad virusas nebesulaukia tokios mūsų reakcijos kaip anksčiau galime įsitikinti vien pažvelgę kas vyksta gatvėse – vos prasidėjus pandemijai jos buvo gerokai tuštesnės, nereikėjo net raginimų mažiau judėti. Dabar žmonės jau nori laisvalaikį leisti ne namie, nors, nerimas dėl ekonominės situacijos verčia rinktis paprastesnes, pigesnes pramogas“, – sako M. Trakumaitė.
Tyrimo dalyviai prisipažino, kad susidariusi ekonominė situacija įtakos jų laisvalaikį: 57 proc. jų ketina mažiau išleisti pinigų kavinėse bei restoranuose, 53 proc. mažiau skirs kultūrai ir pramogoms, tiek pat rinksis kuklesnes žiemos atostogas.
„Akivaizdu, kad susidariusi situacija gal keisti žmonių įpročius, koreguoti planus, skatina keisti kasdienę rutiną ir įtakoti žiemos-pavasario pirkinių krepšelį bei jų leidimo būdą, kas mums labai svarbu siekiant pažinti rinkos tendencijas“, – sako tyrimą užsakiusios „Inspired UM“ vadovas Vasaris Oržekauskas.
Pasak jo, analizuojant duomenis labiausiai stebina tai, kad, nepaisant atsiradusių skiepų, spalį pasiektas COVID-19 baimės pikas – išsigandę jautėsi net 37 proc. respondentų, kai lygiai prieš metus šį jausmą patyrė vos 21 proc. Iki šiol didžiausią baimę dėl COVID-19 išgyvenome 2020-ųjų kovą, kuomet viruso bijojo 34 proc. gyventojų, tačiau dabar baimė dar didesnė.
„Akivaizdu, kad žmonės apskritai yra įsibaiminę, jaučia netikrumą dėl ateities, tad juos gerokai labiau pradeda gąsdinti viskas ir jautriau priima bet kokį nukrypimą nuo normos. Kitą vertus labai sunku pasverti, kiek žmonės bijo paties viruso, kiek jo sukeltų ekonominių sunkumų, kurie esant dabartinei infliacijai kirstų dar smarkiau“, – svarsto V. Oržekauskas.
Lietuvos gyventojų saugumo jausmo tyrimą 2021 m. spalį „Inspired UM“ užsakymu atliko KOG institutas.
Donaldas Apanavičius
Prekių ženklų valdymo skyriaus vadovas
Inspired UM
