1701 m. liepos 24 dieną švedai, vadovaujami karaliaus Karolio XII, užėmė Biržų pilį. Tai buvo svarbus įvykis Didžiojo Šiaurės karo metu, vykusio nuo 1700 iki 1721 metų. Pilis buvo strategiškai svarbi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kontroliuodama kelius į Latviją ir Estiją. Modernizuota pagal nyderlandišką bastioninių pilių tipą, ji priklausė Radvilų giminei. Švedų užpuolimas smarkiai apgadino pilį ir buvo didelis smūgis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, simbolizuodamas švedų karinę galią Baltijos regione.
Strateginė Biržų pilies reikšmė
Biržų pilis, pastatyta XVI a., buvo svarbi gynybinė tvirtovė. Modernizuota pagal olandų inžinierių projektą, ji tapo vienu iš moderniausių gynybinių objektų Lietuvoje. Švedų kariuomenė, siekdama sustiprinti savo pozicijas Baltijos regione, užėmė pilį, kas buvo didelis smūgis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Didžiojo šiaurės karo pabaiga
Didysis Šiaurės karas baigėsi 1721 m. pasirašius Nystadto taikos sutartį. Nors Švedija išsaugojo kai kurias teritorijas, jos karinė ir politinė galia buvo smarkiai sumažinta. Biržų pilies užėmimas liko vienas iš daugelio svarbių įvykių, kurie formavo šio karo eigą ir jo pasekmes Europai.
Biržų pilis šiandien yra reikšmingas istorinis paminklas, primenantis apie didingą praeitį ir sudėtingą regiono istoriją. Šis įvykis atspindi švedų karinį aktyvumą ir jų įtaką Baltijos regione Didžiojo Šiaurės karo metu. Norėdami sužinoti daugiau apie Biržų pilies istoriją, apsilankykite čia.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ veikia Biržų pilies rūmuose ir arsenale. Apsilankykite!
